Ilgas dienas ir vakarus ir netgi naktis ant mano stalo ramiai sau leidžia (gyvena?) spalvos. Neskubriai ir tingiai persikelia ant drobinių skiaučių, įgaudamos paprastas formas, lėtai ir jaukiai rikiuojasi viena šalia kitos į pasikartojančias eiles, būrelius ir stulpelius.
Taip ir būnam visi. Tingiai ir jaukiai.
Kažkas Bus.
Kai Bus – sužinosi pirmas.