Sušilti gyvenime galima labai visokiais būdais: galima užkurti ugnį, kartais net ne taip ir svarbu – didelę ar mažą, žvakelė tai bus, ar pečiuje spragsinti malka, iš bėdos, net ir netikras ugnies vaizdas šildo – šilumos prisiminimais. Galima dalintis savo pomėgių, sugebėjimų, talentų ugnies liepsnelėmis su šalia esančiais, su šalia einančiais, ar atsitiktinai sutiktais Praeiviais. Sušyli, kai daliniesi.
Visada sušyli.
Man rodos, kad vienintelė žmogaus dalis, kurią būtiniausiai ir nuolat reikia laikyti šilumoje – širdis. Nuolatinė šiluma – būtina sąlyga. Antraip viskas temsta, nyksta, pyksta, šiaušiasi ir veliasi…
Labai svarbu sušilti.
Visa kita – kažkaip įvyks. Svarbu sušilti.
Ši istorija apie šilumos dalybas žaidžiant mainų žaidimą “Gal Tau Pakeliui“
Rasa išrinko, pribūrė, sudėjo tiek šilumos, kad net ir pavogtos iš kiemo žiemos prieblandos ir rūkai nuotraukose netrukdo pamatyti ir pajausti Tą Dovanos jausmą. Juk netrukdo? Matot :) Jaučiat?
Šalikėlis – skarelė, lengvas, minkštas ir rūpestingas šildytojas, geriausias kaklo draugas. Su Gero daikto jausmu, alpakos vilnos prabangia šiluma. Skarelės ornamentai kužda apie smagius kalnelius, sugulusius trikampėliais. Kaip man patinka tas vilnos jausmas!
Mažytis vilnonis “Nulėpausis“, senas pažįstamas, personažas atklydęs iš vaikystės multiko. Ech… faina :)
Ir Didelė Paslaptis. Gyvas, augimo Paslaptį savy slepiantis gumbas. Oho… Dabar paniręs į meškišką žieminį snaudulį, tikrai nebudinsiu, neblaškysiu sapno. O jau pavasariop… bus Stebuklas
Ačiū, Rasa, už tiek gražių sugalvojimų, už tiek dovanoto dėmesio, už nuoširdžius linkėjimus, už eglutę, pieštą adatėle :), už prabangų kaklo draugą, smagios vaikystės akimirkos priminimą, už Paslaptį, už šilumą.
Aplink mane šiandien šviesu. Ir tikrai netrukdo ta išvogtos iš kiemo žiemos prieblanda.
smagu visiems 
Kokia minkšta, šilta ir graži dovana :)
šilta, minkšta dovanėlė)
uta-taa…. shilumele….
Kristina, kaip gražiai parašyta ir aprašyta…Ir kaip greitai! Ačiū.
Taip, ta skarutė megzta iš alpakos. Pamiršau prikabinti etiketę su nurodymais, kaip skalbti. Na, tai kaip viską iš vilnos, švelniai.
Dar labai viešai turiu prisipažinti, nes Kristina nepaminėjo, kad asiliukas yra ne mano rankų darbo. Kitos Darytojos rankų. Pamačiau tokį linksmą ir nupirkau. Pagalvojau, kad Medžikui (tik tokį vardą anksčiau iš Daivos ir žinojau) turėtų patikti.
Ir dar noriu pagirti Lietuvos Paštą – išsiunčiau tik antradienį ryte (Vilnius-Panevėžys), o ketvirtadienio popietę Gavėjos jau viskas aprašyta. Ir nieko pakeliui neišbarstė:)
Oi, Rasa, miadžikas tikrai labai labai laimingas ir dėkingas
Kaip smagu, kad pagaliau ledai pajudėjo, o tai vienu metu jau galvojau, kad Daivos blog’ui kažkas atsitiko, nes niekas apie reportažus nepraneša. :)))
Puiki dovana, šilta ir maloni… Ir pateikimas ne prastesnis.
Smagumėlis.
o, ačiū, Aurelija :) . Tu pati ištikimiausia swapinių reikalų lankytoja :)