Atsirado mano namuose tuniso vąšelis pats savaime. Savavališkai netgi, manyčiau. Nes nesu aš jokia ten mezgėja. Apie visus tuos mezgėjų reikalus viena ausimi tik girdėdavau iš draugių pokalbių. Gražiausias dalykas tuose reikaluose, aišku, kad siūlai. Ir spalvoti, ir nedažyti natūralūs, ir tie labai prabangūs ir tie, katrie kuklesni. Šimtaitūkstančiųmilijonų visokiausių siūlų tuose mezgėjų pasauliuose. Bet netgi ir apie tuos siūlų reikalus aš tik viena ausimi, viena akimi… Nu nes kam gi man – nemezgėjai.
Paskutiniu metu, su tom mano draugėm, kai tinkamės, tai irgi vis kažkaip labai netyčia ta sutartine tikimosi vieta pabūna pati geriausia ir draugiškiausia zona. O ten papuolęs, tai kažkaip net ir nemezgėjas žmogus labai netyčia ir savaime suprantamai išeini ne tuščiom. Išsineši visokio smagumo, gerumo, minčių ir aišku šiobeito terbelėje – gal ten kokių siūlų, be kurių negalėtum toliau gyvent, ar kokį vąšelį vieną kitą. Galbūt net tą keistą – tunisietišką.
Ir tikrai nereik ten būt tuo mezgėju visai. Mokėt ten labai kažką ar suprast. Viskas gaunasi savaime. Jokiausio vargo.
Taip va lengvai ir stebuklingai išdygo namie pagalvių krūvelė
Ir nujaučiu, kaip į eilę jau jau rikiuojasi visokios smagios terbos, stalo paklotėliai, pledai, kilimai… Smagiai ir spalvotai taip. Kaip ir priklauso.





Sveiki, tikrai labai smagu nerti tuo tunisietisku vaseliu. Man patinka. Gerai susinarsto, atrodo kaip austas audinys, pakankamai tankus ir tvirtas gaunasi. Ir neriasi greitai.
Ačiū, Jolanta, už pasidalijimą. Gera sutikti tuniso vąšelio mylėtoją : )
oioi :))))
ir aš grynai per tą zoną….irgi va taip, be jokiausių pastangų, net pati nesuprantu, iš kur atsiranda megzti daiktai.
stebuklinga parduotuvė, nekitaip.
Ir vąšeliai – irgi :)
Tai va ir sakau – nė nepastebėjau, kaip namuose pripūstė į laisvas kerteles siūlelių, vąšelių… Kažkoks baisiai smagus netikėtumas man pačiai šitie atradimai.
Tie siūlai siūleliai, taip maloniai ir taip nepastebimai kaupiasi :)