Keletą dienų buvo apnikę paštinio pobūdžio rūpesčiai. Susiję su laukimu, svetimomis nekantrybėmis ir visaapimančiais neaiškumais. Pasirūpinau ten kažkiek ir praėjo. Tie rūpesčiai. Tam kartui.

Paskui vėliau ir vėl turėjau paštinių reikalų. Tokių malonių šį kartą, be rūpesties. Susijusių su pakavimais ir siuntimais. Su visais tais mano smagiais daikčiukais ir popieriukais reikalai tie buvo.

Visų tų dalykų pasekoje pamaniau, kad noriu kažkokiu būdu pasakyti paprastą ačiū visiems pašto žmonėms. Taip rūpestingai ir kantriai nešantiems, vežantiems, skaičiuojantiems, rūšiuojantiems tuos paketėlius, dėžutes, vokus ir visas kitas siuntmenų begalybes.

Sudėliojau va šitokius „ačiū paštininke“ popieriukus – lipdukus, kuriuos galite atsisiųsti, spausdinti, išsikirpti ir klijuoti ant savo siunčiamų laimės pilnų supakavimų. Juk „ačiū“ per daug nebūna.