Pagrindiniai mano įkvėpėjai paleidžiantys startinį šūvį rankdarbiams – įrankiai, priemonės ir medžiagos.
Visa tai, iš ko, ar kieno pagalba galima kažką sutverti.
Užtenka užuosti spalvotų pieštukų kvapą ir mano vidiniame ekrane jau merkia akį naujas personažas; užtenka paminkyti dar nebandytą modeliną, pajusti jo savybes ir mintyse jau rikiuojasi formos, kurios nori būti įkūnytos.
Kiekviena priemonė man žada nesibaigiančias galimybes mano rankdarbiškame gyvenime, šnabžda niekam nepasakotas istorijas, masina ir vilioja…
Negaliu atsispirti. O ir kam? Spirtis.
Tiek, kad su laiku išaugo savi reikalavimai – noriu gerų priemonių – tikro pieštuko, noriu tikrų klijų, tikro popieriaus, tikro audinio, tikrų siūlų. Tikrai. Todėl tenka ieškoti ir daug bandyti.
Man patinka ieškojimo procesas. Neleidžia užsnūsti. Patinka atrasti. Visada džiugina. Visada.
Paskutinis mano atradimas “Hearty Soft“ modelinas. Pirkau dar pernai, bet atradau tik dabar.
Toks elastingas, gerai sulimpantis, toks neįtikėtinai lengvas. Panašus į zefyrus. Taip užjudino mano įsivaizdavimus, kad tučtuojau nusipirkau dar vieną gabaliuką to gerojo modelino. Atsargai.
Mėgstu atsargas. Bet čia jau kita istorija.
O kam negali atsispirti tu?
smagu visiems 
Dėkui, kad daliniesi žiniomis ir patirtimi ;)
Beje, Tavo darbai turi ypatingą šarmą. Didelės Sėkmės visame kame ;)
Beje, o kuo dažei nuostabiąsias sagas-dubenėlius? NEREALIOS ;)
Glazūros imitacijai naudojau skystą polimerinį molį + alkoholinius rašalus
Sveika, Kristina,
O kur pirkai tą Hearty Soft modeliną? Įdomu būtų ką nors nulipdyti, niekada nebandžiau.
Pirkau iš pardavinėjančių “ETSY“, “Ebay“.
Dėkui už info, reiks nusipirkti ;)
Cia ne priklausommybe, o tik manija,gal silpnybe.Visi mes turim vienokiu ar kitokius silpnybiu, va as turiu silpnybe grazioms moterims ir pokriui triobete bei naujiems automobiliams.
nugi siūlai, daug siūlų, visokių siūlų, kuo daugiau, kuo gražesnių, retesnių visokių, bet ir neretų irgi – kuo daugiau kuo daugiau.
kas čia dar
aha…knygos ir filmai.
dar užrašų knygelės, nors niekad į jas nieko nerašau. kažkaip neturiu ką, turėčiau, rašyčiau.
oooo, draugute, sveika parėjus
Graži ta tavo siūlinė priklausomybė, ir man vis kas gražaus nubyra. Tuo ir džiaugiuosi ;)
O aš greit išpirksiu visas plastikines dėžes, kuriose saugiai sugula visi be galo reikalingi dalykai. Viena draugė pamačiusi mano namie stelažą su tom dėžutėm, paklausė – o iš kur tu žinai, kas kurioje… Tada nesusimąsčiau, o va dabar suvokiau, kad man ir nereikia žinoti koks daiktas tiksliai yra trečioje dėžėje nuo viršaus. Juk nusikėlus jį, pravėrus… istorija prasideda iš naujo… :)
Dar viena priklausomybė – “vartomosios“ knygos. Skirtos paimti į rankas, pauostyti, pažiūrėti keletą puslapių ir vėl padėti į lentyną. Bestijos brangios… Bet vistiek iš kažkur atsiranda :)
Stelažas pilnas dėželių su siurprizais , vartomosios knygos… Pas tave, Irena, visas atrakcionų parkas namuose ;)
O taip. Ir dar Liūtukas laksto aplink, kuris tik ir taikosi ką nors nugvelbt :) Kartais atiduodu duoklę jam ir savo sugebėjimus parodau siūdama jam :) Man atrodo, jis irgi paveldėjo kaupimo geną… Kiek mašinėlių yra, tiek per mažai :)))
Ties nr.1 – sokoladas. Ech. Labai reikalingas ir niekada neuzsibunantis. O is normalesniu rimtesniu ‘neatsispirimu’ – medziagos ir mezgimo siulai. Ypac linas. Lino turiu nemazai ir kazkodel ji l. saugau. Atsargai :)) Ir vis paperku, tai paciai atsargai… ir dar ‘kaupiu’ dezutes. Visokio dydzio, kartonines. Nes megstu siuntinukus siusti, o man l. patinka pratesti daikto paskirti… Ir arbatom sunkokai atsispiriu. Zolinem. Naturaliom, tikrom. Pas mane arbatos pasirinkimas kaip neblogoj arbatos parduotuveje.
Va kiek daiktiniu silpnybiu :)))
oooo, kaip skaniai tu čia…
kaip skaniai… pakvipo, kaip toj arbatos parduotuvėj :)
Manau, nereikia spirtis, nes jei yra reikėjimas, tai jis ne šiaip sau ;)
Mėgstu visko turėti atsargai :D. Nes kai užeina įkvėpimas, tai jis – dabar – ir nėra kada ieškot reikalingų priemonių.
Taigi, tikra tiesa. Nors man atsargos tai gal net labiau dėl atsargų. Mėgstu Turėti Ir pieštukų ir druskos, miltų. Čia jau gal gyvenimo būdas toks. Ar genai?
Šššššš aš čia taip pati save bandau įtikinti, kad man viskas reikalinga :), nors irgi didžioji dalis turto dėl smagumo. Ištraukti, paglostyti, pasidžiaugti ir vėl sudėti į dėžes
Gyvenimo būdas toks, manau
Tai, kad reikalinga, čia jau savaime aišku. Pas man nereikalingi daiktai neužsibūna. Nereikalingas gi ir džiaugsmo nekelia. Tik vietą užima. O va jau tie reikalingi, tai visai kas kita… :))))