Sako: turiu vyrą, žmoną, vaikų. Turiu šunį. Katę. Turiu tą ir aną.

O man nesiverčia liežuvis. Koks ten dar turėjimas? Pasidedi ir turi. Ar kaip?

Arba dar: neturiu laiko. Sako. Atseit ten labai užsiėmę visaip ir neturi to laiko. Va, sako, jei turėčiau laiko, tai… Nu ten tada viskas kitaip būtų. Darytų tada ten kažką. Jei tik to laiko turėtų. Nu neturi laiko žmogus. Ir neturi.

Aš tai turiu. Kai pagalvoju – gi visas laikas mano, visas iki paskutinės man išskirtos akimirkos. Visas pasaulio laikas. Visas viso mano pasaulio laikas, kurį taip dosniai atseikėjo dangiškoji kanceliarija. Ko ten dar neturėt – pilnos kišenės. Laiko.

Taip va pagalvojau ir pasidalinau.

Turi ir neturi, o būni toks turtingas. Arba viskas atvirkščiai.